Lietuvos turizmu šiandien rūpinasi visa gausybė valstybės institucijų. Tuo tarpu turizmas išgyvena ne pačius geriausius laikus: Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos skaičiavimais, šiemet Lietuvoje užsienio svečių sumažėjo 25 proc., o Lietuva dėl to negavo apie 312 mln. litų pajamų. Esama situacija byloja, kad reikia ieškoti sprendimų, kurių vieni svarbiausių - turizmo valdymo sistematizavimas ir didesnis verslo atstovų įtraukimas.

Pirmojo blog’o įrašo apie Jungtines Amerikos Valstijas populiarumas parodė, kad JAV – menkai pažįstama, tačiau lietuvius itin dominanti šalis. Taigi, šį kartą nusprendžiau parašyti šiek tiek daugiau apie svajonių kraštą tiems, kurie galbūt kaip tik dabar bando nuspręsti, kokį gi maršrutą pasirinkti.

Žinia, jog Belgijos skrydžių bendrovė ,,Brussels Airlines" nuo kovo 29 d. planuoja pasiūlyti savo klientams tiesioginį skrydį Briuselis-Vilnius-Briuselis yra pirmoji gera naujiena dažnai keliaujantiems. Galbūt situacija jau keičiasi ir iš Vilniaus vėl galėsime tiesiogiai skristi į didžiuosius Europos miestus?

Atrodytų, kad Lietuvos oro bendrovės ,,flyLAL” nesėkmių kontekste sąvoka ,,ranka pasiekiama šalis” gali skambėti nelogiškai. Jei iš Vilniaus taip keblu nuskristi iki artimiausių Europos didmiesčių, tai susisiekimas su kitais pasaulio žemynais – beveik neįgyvendinama misija. Ar taip yra iš tiesų?

Šią savaitę kelionių rinkoje nuvilnijo net kelios nerimo bangos. Viena iš jų – apklausos rezultatai, parodę, jog net 23 proc. lietuvių kitąmet neplanuoja atostogauti, kita – šiandien viešumą pasiekusi žinia, jog oro skrydžių bendrovė ,,flyLAL“ pasiruošusi parduoti valstybei bendrovę už 1 litą. Priešingu atveju gresia bankrotas. Ką šios žinios iš tiesų reiškia?

Mumbajus. Teroristų užimti viešbučiai, kurių dalis svečių į Indiją atvykę verslo tikslais. Tailandas. Kelios dešimtys ten užstrigusių lietuvių ir dar keli tūkstančiai užsienio turistų, kurių skrydžiai atidėti neribotam laikui. Šie įvykiai pastarosiomis dienomis nedavė ramybės ne tik Tailande „įkalintų“ ar Indijoje viešinčių lietuvių artimiesiems, bet ir kelionių agentūroms. Tai – proga dar kartą gerai apsvarstyti, kokiais būdais būtų galima stipriau garantuoti keliaujančiųjų saugumą.

Tik įsivaizduokite: verslo kelionės metu, pasibaigus įtemptiems susitikimas, sėdite prestižiniame operos teatre ,,La Scala“ ir laukdami garsiojo „Vasarvidžio nakties sapno“ gurkšnojate mėgstamą vyną. Sakote, sunku įsivaizduoti, nes pirma – jūs kelionėje verslo reikalais, be to – nemėgstate operos?

Dar prieš keletą mėnesių vienos didelės įmonės vadovas „The Economist“ žurnalisto paklaustas, kokias klaidas dažniausiai daro verslo kelionės metu, atsakė, kad didžiausia jo klaida bei silpnybė - nebūtinos verslo kelionės. Pašnekovas pasakojo, kad nemažą dalį jo kelionių sudaro išvykos, kurių tikslus būtų galima pasiekti ir per 15 minučių pokalbį telefonu. Manau, kad ši situacija šiek tiek pažįstama ir Jums.

Kuriam laikui atsitraukusi nuo darbų, atitrūksti ir nuo kasdienių realijų. Po trumpos pertraukos vėl kibusi į darbus supratau – recesija tikrai nepalieka abejingų. Ir tai – ne ,,širšalas“ spaudoje, o realybė. Įmonės persvarsto metines strategijas, diegia naujas verslo valdymo sistemas ir pagaliau ima rūpintis įmonės kelionių politika.

Komentuodama „airBaltic“ ir „flyLAL“ konfliktą žiniasklaidai turbūt buvau teisi – nesutarimai iš tiesų atsiliepė vartotojams. Kolegos teigia tai ypač pajutę – per dieną sulaukiama kur kas daugiau nerimaujančių klientų skambučių nei įprastai. Žmonės piktinasi dėl pabrangusių lėktuvų bilietų, ženkliai sumažėjusių skrydžių ir krypčių skaičiaus; teiraujasi, ką daryti, jei jų suplanuotas skrydis atšauktas – kokios įmanomos alternatyvos. Taigi, ką išties daryti?