Sunkmetis praretino keliautojų gretas, keltų bendrovėms tenka ieškoti naujų būdų, kaip pritraukti klientų. Šiuo metu itin populiaru kruizas Baltijos jūra, jo metu kompanijos "Tallink" keltais turistai iš Rygos plukdomi į Stokholmą ir atgal. Kelionės trukmė - 3 dienos, kaina vienam žmogui į abi puses - 240 Lt.

Ekonomikos krizės akivaizdoje darbdaviui vis svarbesniu tampa ne tik darbuotojo kompetencija ar motyvacija dirbti konkrečioje įmonėje, bet ir lankstumas, inovatyvumas, kūrybingumas. Ypač vertinamas darbuotojų gebėjimas taikyti netradicinius metodus įprastiems darbams ar puikiai žinomoms užduotims atlikti. Kyla klausimas, kur ir kaip viso to galima išmokti?

Verslo kelionių rinkoje ėmė ryškėti tendencija kelionės datą suderinti su asmeninėmis atostogomis. ,,Business Travel Magazine“ atliko tyrimą, po kurio paaiškėjo, kad net trys ketvirtadaliai verslininkų po verslo kelionės paprastai pasilieka svečioje šalyje keletui dienų tam, kad pailsėtų ar spėtų apžiūrėti miestą. Tikėtina, kad tai – vis didesnio laiko trūkumo rezultatas bei ekonomikos nuosmukio įtaka. Sutikite, blogėjant ekonominei situacijai, bandymas sutaupyti tokia forma yra visiškai normalus reiškinys.

Įmantrūs baldai, iš garsių filmų ir serialų perimti ryškūs interjerai, šiuolaikinė muzika, jokių durininkų ar itin oficialiai bendraujančių registratorių. Aplink slampinėjantis viešbučio šuo, raštelis nuo registratūros darbuotojo parašytas haiku ir gitara ant sienos, jei kartais sugalvotumėte pagroti. Visa tai – įspūdžiai žmonių, viešėjusių naujos kartos verslo klasės viešbučiuose.

Verslo kelionėje turbūt niekas labiau nesugadintų nuotaikos už viešbutį be sielos: nekokybiški baldai, prasta kava, neskoningas interjeras ar nekokybiškas aptarnavimas. Kaip reaguotumėte, jei kambaryje vietoj numerio, kuriuo galima iškviesti viešbučio svečius aptarnaujantį personalą, rastumėte kelnių lyginimo lentą, kavos virimo aparatą bei nuorodą, kaip rasti artimiausią rūbų valymo centrą? Tikėtina, jog verslo kelionės pradžia būtų pažymėta nepasitenkinimo gaida ir viltimi, kad atsivežti kostiumai – iš nesiglamžančios medžiagos.

„Karščiausia“ 2008 m. kelionių tendencija angliška skamba taip „Save the Planet, not Money“ - „taupykite planetą, ne pinigus“. Renkantis verslo kelionę vis dažniau svarbiu kriterijumi be skrydžio datos, kainos bei patogumų tampa ir jo „kaina“ gamtai – tai, kiek C02 išmetama į aplinką skrendant konkrečiu lėktuvu ar tam tikru maršrutu.

Besivaržydamos dėl žemiausių kainų segmento „airBaltic“ ir „flyLAL“, atrodo, visai pamiršo verslo klientus.

„Mieli keleiviai, skrydžio metu mobiliuosius telefonus palikite įjungtus“, - tokia skrydžio palydovės frazė jau greitai gali tapti įprasta mūsų ausiai.