Turizmas Lietuvoje: 9 auklės, vaikas be galvos

Lietuvos turizmu šiandien rūpinasi visa gausybė valstybės institucijų. Tuo tarpu turizmas išgyvena ne pačius geriausius laikus: Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos skaičiavimais, šiemet Lietuvoje užsienio svečių sumažėjo 25 proc., o Lietuva dėl to negavo apie 312 mln. litų pajamų. Esama situacija byloja, kad reikia ieškoti sprendimų, kurių vieni svarbiausių - turizmo valdymo sistematizavimas ir didesnis verslo atstovų įtraukimas.

Manau, kad viena opiausių turizmo rinkos problemų - itin gausus institucijų, atsakingų už turizmo skatinimą, skaičius. Vienas verslo leidinys Lietuvoje jau bandė skaičiuoti: už turizmą Lietuvoje yra atsakingas Seimas, Vyriausybė, Ūkio ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Valstybinis Turizmo departamentas, Turizmo taryba, Lietuvos ekonominės plėtros agentūra, apskričių viršininkų administracijos, savivaldybės ir Lietuvos turizmo informacijos centrai.

Problema, kad minėtosios institucijos dažnai veikia nekoordinuotai: nėra veiksmų sistematiškumo ir tarpusavio bendradarbiavimo. Todėl, kad nėra dirbama koordinuotai, neretai didelė dalis veiksmų ir funkcijų dubliuojasi. Be to, sunku suprasti, kas už ką yra atsakingas. Pavyzdžiui, šalies rinkodaros planą rengia Valstybinis turizmo departamentas, tačiau jį įgyvendina visai kita institucija. Natūralu, kad kyla klausimas, kuri institucija atsako už galutinį rezultatą? Ta, kuri planą kūrė ar ta, kuri jį įgyvendino?

Jei minėtąją institucinės painiavos situaciją perkeltume į kasdienį gyvenimą, kiekvieno keliaujančiojo kelionės organizavimas atrodytų maždaug taip: panorėję išvykti atostogų, vienoje agentūroje turėtumėte užsisakyti viešbutį, dar kitoje – lėktuvo bilietą. Trečioje, atsakingoje už keleivių saugumą kelionės metu, draudimą ir gauti visą informaciją apie reikalingus skiepus ar medikamentus, o ketvirtoje – atvykti ir parašu patvirtinti, kad tikrai į kelionę išvykstame ir turime visus reikalingus dokumentus. Yra kitaip - šiandien visa kelionė suorganizuojama vienoje kelionių agentūroje vos per vieną keliaujančiojo apsilankymą. Tai puikiai iliustruoja, jog verslas žino, kad jei tinkamai neorganizuotų savo veiklos, šalies žmonės turbūt liautųsi keliavę.

Besidubliuojančių funkcijų, ilgų ir sudėtingų procesų, organizuojant bei planuojant šalies turizmo skatinimą tikrai būtų galima išvengti, jei Lietuvoje veiktų tik viena stipri institucija, kryptingai ir sistemingai koordinuojanti šalies turizmą ir jo plėtrą. Tokios institucijos atsiradimas suteiktų galimybę sprendimus priimti kur kas greičiau ir lanksčiau. Be to, vienai, centralizuotai veikiančiai institucijai, būtų keliskart lengviau dirbti išvien ne tik su šalies Vyriausybe, Tarptautiniu Vilniaus oro uostu, bet ir verslu, kurį, norint reabilituoti šalies turizmą, įtraukti būtina.

Pirmas žingsnis, siekiant labiau įtraukti ir verslo atstovus, jau žengtas – visai netrukus turėtų būti keičiama Turizmo tarybos struktūra ir sudėtis. Numatoma, kad turizmo skatinimo politiką ir strategiją turizmo verslo atstovai galės formuoti lygiomis teisėmis su valdžios institucijomis. Žengiama teisinga linkme, tačiau vien to nepakanka. Siekiant parinkti geriausią modelį, kaip koordinuoti turizmo ir šalies rinkodaros klausimus bei galbūt suformuoti tą vienintelę šalies turizmą koordinuosiančią instituciją, Valstybei būtų naudingas dar glaudesnis bendradarbiavimas su turizmo verslo atstovais, kurie jau šiandien yra pasiruošę pažvelgti į Lietuvos turizmo politiką ir jos įgyvendinimą iš šalies bei padėti rasti geriausią sprendimą.